Nebijok prašyti pagalbos. Jei matai, kad dėl pernelyg užimta, ar kažkokių kitų svarbių priežasčių nebeįstengi susidoroti su tau paskirtomis užduotimis – nebijok klausti. Būtinai pasikalbėk, paprašyk patarimų žmogaus, kuris tavo nuomone, galėtų tave suprasti ir padėti, tai gali būti mokytojas, dėstytojas, tėvai ar psichologas.

Perrašinėk svarbius užrašus. Yra vienas labai paprastas triukas – perrašyti svarbius užrašus, jis tau gali padėti lengviau įsiminti svarbią informaciją. Todėl atėjus svarbiam atsiskaitymui, greičiau prisiminsi žinias, kurių tau reikia.

Atsipalaiduok. Kai patiri stresą, nėra lengva galvoti apie atsipalaidavimo būdus. Tačiau tokie dalykai kaip karšta vonia ar tiesiog paprasčiausias „padrybsojimas“ ant sofos gali puikiai nuraminti mintis ir po kurio laiko galėsi vėl produktyviai mokytis.

Susidaryk darbų sąrašą. Susidariusi darbų sąrašą bei susirašiusi kiekvieno svarbą, galėsi juos susidėlioti eilės tvarka: nuo svarbesnių iki mažiau svarbesnių darbų. Taip išvengsi „pražiopsoti“ svarbias užduotis.

Nustatyk laikmatį 20 minučių. Jeigu turi, švelniai tariant, tikrai sunkią užduotį – tokią, kuri jau praktiškai tapo tavo naktinių košmarų priežastimi – žinok, kad paslaptis slypi mažyčiuose žingsniuose. Mintis, kad teks stačia galvą į tai pasinerti, gali paskatinti tave atidėlioti šį darbą, kas ilgalaikėje perspektyvoje tikrai pridarys žalos, todėl verčiau nepulk mėginti visko įveikti vienu prisėdimu, o nepersistenk ir daryk viską pamažu. Nustatyk laikmatį 20 minučių ir pažadėk sau malonų atpildą po to, kai įveiksi.

Pirmiausia įveik didžiausią užduotį. Kai jau atsisėdi dirbti, nepradėk nuo smulkesnių užduočių, o verčiau iškart imkis pačios didžiausios. Ją įveikus apims toks džiaugsmas ir jėgų antplūdis, kad motyvacija šaus kaip raketa į dangų ir netrukus susidorosi su visais likusiais darbais. Be to, į sunkiausią darbą būsi susikoncentravusi tada, kai galva veikia geriausiai.

Išeik pasivaikščioti. Nors tai skamba paradoksaliai, tačiau kartais smegenims reikia leisti pailsėti, kad jie iš tikrųjų galėtų parodyti, ką gali. Koks vienas geriausių būdų tai padaryti? Išeik pasivaikščioti! Stenfordo universiteto mokslininkų duomenimis, tai gali padidinti tavo kūrybiškumą iki 60 procentų. Ir, kad ir kaip nesąžiningai tai atrodytų, namų darbai nepalengvės nuo to, kad tu ilgiau į juos žiopsai, tad jei jautiesi įstrigusi, tiesiog kelkis nuo kėdės ir pajudėk.

Nepiktnaudžiauk kava ir energetiniais gėrimais. Būk atsargi su aktyvumą sukeliančiais gėrimais. Tai ne visuomet išeina į naudą, atrodytų keista, bet kava bei energetiniai gėrimai kai kuriuos veikia atvirkščiai – sukelia mieguistumą, o jų padauginus ima svaigti galva, drebėti rankos, darosi sunku susikaupti. Tau to tikrai nereikia!

„Nepersimokyk“. Yra daug kitų dalykų, kuriuos gali padaryti vietoj sėdėjimo prie knygų ištisas valandas. Be to, ilgai mokantis tą patį dalyką, tavo smegenys tam dalykui nebebus tokios imlios. Persimokydama daugiau neišmoksi.

Neignoruok miego. Mokslininkai teigia: „Normaliam miegui reikia 8 valandų“. Na, bet juk kiekvienam skirtingai, svarbiausia kiekvieną kart neužsisėdėti naktimis, tam kad kitą dieną jaustumeisi žvali bei energinga, pasiruošusi priimti naują, iššūkių kupiną dieną!

Daryk mokymosi pertraukėles. „Neprisiklijuok“ prie knygų ištisoms valandoms, bent kas valandą daryk trumpas pertraukėles. Užkąsk arba tiesiog ramiai pasėdėk, svarbiausia bent trumpam „atplėšti“ savo mintis nuo to, ką mokaisi.

Technologijas naudok geriems dalykams, ne blogiems. Esminis klausimas štai koks – kaip tu ketini susitelkti į užduočių atlikimą, kai interneto platybės tau po ranka?! Žinoma, galima mėginti pasikliauti savo valios jėga, tačiau ar ne būtų lengviau tam, kam mėgini atsispirti, sumokėti ta pačia moneta? Yra įvairių programėlių (tarkime, „Self Control“ ar „Cold Turkey“), kurios laikinai blokuoja bet kokį tavo pasirinktą tinklalapį.